Sveikata

Sumažinta purinų kiekio dieta (Pur↓)

Tikslas: sumažinti purinų kieki organizme. Patiekalai ruošiami iš maisto produktų, kurių sudėtyje mažiau purinų.

Dietos laikomasi kai sergama:

Podagra (M10)
Sutrikęs purinų metabolizmas (E79)

Kas yra podagra ir kas jai būdinga?

Podagra - tai purinų medžiagų apykaitos sutrikimo liga, kai šlapimo rūgštis kaupiasi kraujyje. Dėl to formuojasi uratų kristalai, kurie nusėda sąnariuose bei inkstuose. Susikaupę uratai stimuliuoja uždegimą, kuris pasireiškia sąnarių skausmu, paraudimu ir patinimu. Podagra yra kristalinis artritas, nes kristalai tampa sąnarių uždegimo priežastimi. Sergantiesiems jie kartais nusėda ausies užraite (vadinami tofusais), kaupiasi sąnarių kremzlėse, aplinkiniuose audiniuose ir kauluose.

Šlapimo rūgštis yra purinųmedžiagų apykaitos rezultatas. Purinai gaminami organizme ir gaunami su maistu. Alkoholis skatina purinų susidarymą. Tačiau ne visi sergantieji podagra daug valgo ar gausiai vartoja alkoholį. Podagra serga ir tie, kurie neturi antsvorio ar yra abstinentai. Tokiais atvejais turi reikšmės paveldėjimas. Podagra dažniau serga vyrai.

Podagrai būdingas sąnarių skausmas, kuris paprastai būna ūminis, labai stiprus, dažnai prasideda naktį nuo kojos nykščio ir kyla į viršų. Jei liga progresuoja, priepuoliai esti dažnesni ir ilgesni, skausmas intensyvėja, gali trukti keletą dienų ar net savaičių. Kai kuriems tokie skausmo priepuoliai būna vienkartiniai, kartais trunka savaitę, mėnesį ir gali būti keletą ar net keliolika kartų per metus. Pirmasis podagros priepuolis nebūna labai stiprus. Kai kuriems sergantiesiems liga pakenkia keletą sąnarių (kelio, riešo, pėdos ar pirštų). Rytais sąnariai būna sustingę, nelankstūs. Podagrą reikėtų skirti nuo osteoartrito.

Anksčiau podagra buvo gydoma tik dieta – šalinama iš raciono mėsa ir alkoholis. Maiste esantys purinai tik nežymiai didina šlapimo rūgšties kiekį.

Dietos patarimai:

Sergantiems podagra turėtų laikytis padidinto angliavandenių, sumažinto baltymų, purinų bei riebalų kiekio dietos reikalavimų;
Sumažinto kalorijų kiekio dietos reikėtų laikytis esant nutukimui. Patartina liesėti laipsniškai, nes greitas liesėjimas, o ypač badavimas, didina šlapimo rūgšties kiekį kraujyje;
Maitintis biologiškai vertingais produktais po mažai ir dažnai, ypač liesėjant;
Esant nutukimui valgyti dažniau nekaloringus produktus: vaisius, daržoves;
Riboti riebalų kiekį, nes jis blogina uratų išsiskirimą;
Vengti riebių produktų, kepto, rūkyto maisto;
Esant padidėjusiam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje, riboti produktus, kuriuose yra daug purinų;
Baltymų poreikiams patenkinti valgykite kiaušinius, sūrį, liesą pieną;
Sergant podagra angliavandenių kiekis didinamas;
Didinamas skysčių kiekis, nes jie gerina šlapimo rūgšties išsiskyrimą ir mažina galimybę šlapimo rūgšties akmenų susidarymui;
Sergant podagra skysčiu reikia suvartoti iki 4 litrų per dieną;
Gerti daug vaisių sulčių – šarmina šlapimą (išskyrus spanguolių, slyvų, kurios gamina šlapimo rūgštį).
Ribojamas alkoholio kiekis, nes jis didina inkstų uratų retenciją ir tukina;
Stresas gali būti ligos paūmėjimo priežastis;

Jeigu dėl vartojamų medikamentų atsiranda šleikštulys ir dingsta apetitas, gali iškilti mitybos nepakankamumo rizika. Tokiu atveju jus turi stebėti gydytojas.

Rekomendacijos, kaip sumažinti riebalų kiekį gaminant maistą skaitykite skyrelyje.

Maisto grupės pagal purino kiekį:

I grupė: turi didelį purinų kiekį (nuo 100 iki 1000 mg purino nitrogeno 100 g produkto)
žuvis (ančiuviai, makrelė, sardinės) inkstai, sultinys, mėsos sultinys smegenys, žąsis, širdis,	silkė, putpelių mėsa, stirniena, kiautiniai (austrės), mielės, inkstai.
II grupė: purinų vidutinis kiekis (9-100 mg purino nitrogeno 100 g produkto)
Mėsą ir žuvis ( išskyrus I gr. produktus): vištiena, mėsa, žuvis, grybai, vėžiagyviai.	Daržovės šparaginės pupelės, rūgštynės, džiovintos pupelės, lęšiai, džiovinti žirniai, špinatai, rabarbarai.
Susilpnėjus ar pranykus simptomams kasdien leistinas tokių produktų vienas valgymas (60-90 g) - mėsos, žuvies ar paukštienos ar vienas valgymas ('/2 puoduko) daržovių.
III grupė: mažas purinų kiekis
balta duona ir krekeriai, sviestas ir margarinas, pyragai ir pyragaičiai, karbonuoti gėrimai, grūdiniai, jų produktai, sūris, šokoladas, kava, prieskoniai, uždaras kremas, kustardas (valgis iš kiaušinių ir pieno), kiaušiniai, riebalai (nedaug), vaisiai, želatininiai desertai,	ledai, pienas, makaronų produktai, lakštiniai, riešutai, alyvuogės, rauginti agurkai, kukurūzai, pudingai, prieskoniai, ryžiai, druska, cukrus ir saldumynai, arbata, daržovės (išskyrus II gr.), actas
Tokius produktus galima vartoti kasdien.

Maisto pasirinkimas

Maisto grupė	Vartotina	Vengtina
Duona ir pyrago gaminiai	Ruginė ir kvietinė duona iš I bei II rūšies miltų,	Kiti kepiniai
Mėsa, paukštiena ir jų produktai (ribotai)	Liesa mėsa, jos patiekalai, virti arba paskui apkepti; 2-3 kartus per savaitę. Ribojama jautiena, veršiena, kiauliena, vištiena, kalakutiena.	Aviena, žąsiena, rūkytas kumpis. Jaunų gyvulių ir paukščių mėsa, riebi mėsa ir dešros, rūkyti ir sūdyti mėsos gaminiai, konservai, liežuvis, kepenys inkstai, smegenys, širdis plaučiai.
Žuvis (ribotai)	Liesa žuvis, virta vandenyje ar garuose, 2-3 kartus per savaitę.	Riebi, sūdyta, rūkyta žuvis, užkandiniai konservai, kepti žuvies patiekalai, silkė, sardinė, šprotai, menkė, lydeka.
Pienas ir jo produktai	Pienas, kefyras, rūgpienis, varškė ir jos patiekalai, grietinė, švelnaus skonio sūriai.	Aštrūs, sūrūs sūriai.
Kiaušiniai ir jų gaminiai	1 kiaušinis per dieną patiekaluose ar gaminant maistą.	Gyvūniniai riebalai, lašiniai.
Riebalai	Sviestas. Augalinis aliejus	Kremai, taukai, lašiniai.
Kruopų ir makaronų gaminiai	Nedaug įvairių patiekalų iš grikių, perlinių, ryžių, sorų, kviečių kruopų.	Avižinės kruopos.
Bulvės daržovės	Bulvės, žiediniai, baltagūžiai ir Briuselio kopūstai, brokoliai, agurkai, morkos, burokėliai, aguročiai, moliūgai,	Špinatai, rūgštynės, ridikai, ridikėliai, ropės, pomidorai. Ribojamos sūdytos, marinuotos, raugintos daržovės,, grybai.
Vaisiai ir uogos	Daug šviežių ir įvairiai paruoštų obuolių, kriaušių, vynuogių, slyvų, abrikosų, apelsinų, lazdynų ir graikinių riešutų.	Agrastai, avietės, bruknės.
Saldumynai ir gėrimai	Nestipri kava su pienu, arbata su citrina, pieno ir erškėtuogių gėrimai, kompotai, marmeladas, uogienės, medus.	Šokoladas, kakava, stipri kava ir arbata, alkoholiniai gėrimai, želatina.
Padažai, prieskoniai	Padažai su daržovių nuoviru, grietinė, citrinų rūgštis, vanilinas, lauro lapai, cinamonas, krapai	Pipirai, petražolės, garstyčios.
Sriubos	Kruopų, vegetariškos, pieniškos, vaisių, daržovių iš leistinų daržovių.	Mėsos, žuvies, grybų sultiniai, rūgštynių, špinatų, ankštinių (sojų, pupelių, žirnių, lešių, pupų) sriubos.
Užkandžiai	Šviežių ir raugintų daržovių, baklažanų salotos.	Visų rūšių konservai, dešros, rūkyti gaminiai.

Maistinės ir energinės vertės apskaičiavimas

Valgiaraščių paros energinė ir maistinė vertė gali nukrypti nuo normos iki dešimties procentų, o 15 dienų (socialinės globos įstaigose – 10 dienų) energinės ir maistinės vertės nuokrypio vidurkis – iki penkių procentų.

Dietos sudėtis 1500 kcal

Dietos sudėtis g ir %:

Baltymai - 56 g (15 %), iš jų 70% gyvūninių, 30% augalinių,
Riebalai - 50 g(<30%), iš jų 70% augalinių, 30% gyvūninių, įskaitant iki 10% sočiųjų riebalų rūgščių
Angliavan. - 206 g(55%),
Skaidulinės medžiagos - 25-30 g
Purinų - 500 mg
Energinė vertė: 1500 kcal
Druskos - 4-5 g
Skysčiai - 1 ml/1 kcal (1,5 l per dieną)
Valgymo režimas: 3-4 k./d., valgyti lėtai, reguliariai, gerai sukramtyti maistą.
Dieta visavertė.

Valgymo režimas - 4 valgymai

Valgymo laikas	Proc %	Baltym gr	Riebal gr.	Angliav gr.	Kilokal kcal
Pusryčiai	25	14	13	52	375
Priešpiečiai arba pavakariai	10	6	5	21	150
Pietūs	40	23	20	83	600
Vakarienė	25	14	13	52	375
Viso per dieną gramais:		56,25	50	206	1500
Viso per dieną, proc.:	100	15	30	55

Dietos sudėtis 1800 kcal

Dietos sudėtis g ir %:

Baltymai - 67 g (15 %), iš jų 70% gyvūninių, 30% augalinių,
Riebalai - 60 g(<30 %), iš jų 70% augalinių, 30% gyvūninių, įskaitant iki 10% sočiųjų riebalų rūgščių
Angliavan. - 247 gr. (55%),
Skaidulinės medžiagos - 25-30 gr.
Purinų - 500 mgr.
Energinė vertė: 1800 kcal
Druskos - 4-5 gr.
Skysčiai - 1 ml/1 kcal (1,8 l per dieną)
Valgymo režimas: 3-4 k./d., valgyti lėtai, reguliariai, gerai sukramtyti maistą.
Dieta visavertė.

Valgymo režimas - 4 valgymai

Valgymo laikas	Proc %	Baltym gr	Riebal gr.	Angliav gr.	Kilokal kcal
Pusryčiai	25	17	15	62	450
Priešpiečiai arba pavakariai	10	7	6	25	180
Pietūs	40	27	24	99	720
Vakarienė	25	17	15	62	450
Viso per dieną gramais:		67,5	60	248	1800
Viso per dieną, proc.:	100	15	30	55

Dietos sudėtis 2000 kcal

Dietos sudėtis g ir %:

Baltymai

- 75 g (15 %), iš jų 70% gyvūninių, 30% augalinių

Riebalai - 67 g(<30 %), iš jų 70% augalinių, 30% gyvūninių, įskaitant iki 10% sočiųjų riebalų rūgščių
Angliavan. - 275 gr. (55%),
Skaidulinės medžiagos - 25-30 gr.
Purinų - 500 mgr.
Energinė vertė: 2000 kcal
Druskos - 4-5 gr.
Skysčiai - 1 ml/1 kcal (2,0 l per dieną)
Valgymo režimas: 3-4 k./d., valgyti lėtai, reguliariai, gerai sukramtyti maistą.
Dieta visavertė.

Valgymo režimas - 4 valgymai

Valgymo laikas	Proc %	Baltym gr	Riebal gr.	Angliav gr.	Kilokal kcal
Pusryčiai	25	19	17	69	500
Priešpiečiai arba pavakariai	10	8	7	28	200
Pietūs	40	30	27	110	800
Vakarienė	25	19	17	69	500
Viso per dieną gramais:		75	67	275	2000
Viso per dieną, proc.:	100	15	30	55

Dietos sudėtis 2200 kcal

Dietos sudėtis g ir %:

Baltymai - 82 g (15 %), iš jų 70% gyvūninių, 30% augalinių,
Riebalai - 73 g(<30 %), iš jų 70% augalinių, 30% gyvūninių, įskaitant iki 10% sočiųjų riebalų rūgščių
Angliavan. - 302 g (55%),
Skaidulinės medžiagos - 25-30 gr.
Purinų - 500 mgr.
Energinė vertė: 2200 kcal
Druskos - 4-5 gr.
Skysčiai - 1 ml/1 kcal (2,2 l per dieną)
Valgymo režimas: 3-4 k./d., valgyti lėtai, reguliariai, gerai sukramtyti maistą.
Dieta visavertė.

Valgymo režimas - 4 valgymai

Valgymo laikas	Proc %	Baltym gr	Riebal gr.	Angliav gr.	Kilokal kcal
Pusryčiai	25	21	18	76	550
Priešpiečiai arba pavakariai	10	8	7	30	220
Pietūs	40	33	29	121	880
Vakarienė	25	21	18	76	550
Viso per dieną gramais:		82,5	73,0	303	2200
Viso per dieną, proc.:	100	15	30	55

Į viršų

Šaltinis